kaip

3 kaĩp conj. 1. tarytum, it, lyg; kaipo (lyginant): Koks gražus mažytis mūsų kraštas, – kaip lašelis tyro gintaro S.Nėr. Puvėsių sienos su skylėm kaip rėtis T.Tilv. Vaikų kaip pupų, o duonos nė plutos LTR. Rugiai da kaip nebuvo (neprasti) Pc. Kaip ant krosnies pila (pila kaip ant karštų akmenų, daug geria) ST621. Kietas kaĩp akmuo DŽ. Baltas kaĩp sniegas DŽ. Aš toks didelis, kaĩp tu K. Išbalęs žmogus drobės balčiu, kaĩp drobulė J. Aš jį, kaip kaimyns, viernai bandžiau pamokinti K.Donel. Greitas kaip apatinysis girnų kūlis Žem. Džiaugiasi kaip žirgą dovanotas Žem. Gyvenkim kaĩp broliai Trgn. [Pušys buvo] tankios, aukštos, lygutės, geltonos kaip žvakės A.Baran. Jis turėjo tris sūnelius, visus tris kaip vieną (d.) Ds. Jį laiko kaip protingą vyrą Ps. Penkios dešimtys ir dveji metai kaip viena diena A.Baran. ^ Didelis kaip kaminas, kvailas kaip avinas Šts. Pats kaip kupstas, galva kaip puspūrė, pilvas kaip būgnas Plt. Duonos kaip nebuvę (greitai suvalgė) Vkš. Visa kaip sudaužyta (visa skaudi, labai pavargus) Ds. Atsisėdau kaip šventėj ir sėdžiu Ds. Smirda kaip ožys SD242. Širdis kaip motinos R262. Senoji močiutė balta kaip gulbelė, o jos jauna dukružėlė skaisti kaip roželė JV37. Visos rūtelės kaip viena drebėjo JD943. Kirto brolelį kaip ąžuolelį, lėkė galvelė kaip kopūstelis KlpD28. Mano mergelė auga kiemely kaip ežere nendrelė RD176. Nebūk toks, kaip kur žemę knisa Š. Kaip varno plunksna mėlynai sumuštas (visas mėlynas) ST291. Kaip ant kojų užstojau (iš pat mažens) ST199. 2. negu, nei, už (po aukštesniojo laipsnio būdvardžio ar prieveiksmio): Kur tu rasi geresnį kaip aš? J.Jabl. Daugiau žino, kaip mes Š. ^ Geriau yra duoti, kaip prašyti Als. Pelų vis daugiau kaip grūdų PPr52. Sugriaut lengviau kaip pastatyt PPr48. 3. santykiauja su prieveiksmiu „taip“, jungiant sakinio dalis ar trumpus, nepilnus sakinius: Lįsk, sesaite, laukan: kaip jau bus, taip Db. Kaip kakaryko, teip kakaryko, kaip tas pats, taip tas pats Plt. Paskiau kaip būs, taip – anam blogiau nebūs Ll. Varna jam capt! kepurę nuo galvos, kaip nulėkė, teip nulėkė! BsMtI118. Tavęs kaip nėra, taip nėra rš. Ieškomojo kaip nebuvo, taip nebuvo rš. Kaip tiek, taip tiek S.Dauk. Kaip besveikiną, taip besveikiną plėčkelę (begerią) Jzm. Tasai vilktinis ... užgauna ing save žuvis visokios giminės, teip piktas, kaip ir geras DP526. Ir anys visi pradėjo vienas kaip antras išsikalbinėti BPII204. 4. kai (pažyminio šalutiniam sakiniui prijungti): Ak, kur dingot jūs, barzdotos mūsų gadynės, kaip lietuvninkės dar vokiškai nesirėdė! K.Donel. 5. kai (laiko šalutiniam sakiniui prijungti): Kaĩp rasa nukris, eisim rugių pjauti Als. Vakar kaip atėjau čia, tai ir tebesu Ldk. Kaĩp nusergėjo, kad nėr namie vyrų, tai atėjo jis J. Kaĩp aš išėjau, tai jis parėjo K. Kaip tik metė gaidžiukas riešutų kekelę, ir išmušė vištytei akelę J.Jabl. Kaip močiutė stakles taisė, dar aš maža buvau, kaip seselė drobes audė, dar man nerūpėjo (d.) J.Jabl. Kaip pelėda tekėjo, zuikiui širdis skaudėjo JV963. Kaip užjosi prieš kalnelį, tu ten rasi kiemužėlį JV1. Ką pasakys matušėlė, namo kaip pareisiu? JD41. Dar gaideliai negiedojo, kaip mamužė kėlė KlpD18. Kaip sūnytis pas mergytę jojo, sens tetužis nieko nežinojo RD110. Kaip tik nusivilko rūbus, ragana ir įstūmė į upį MPs. Ale ką mislijo Ievutė, tavo pačiutė, kaip jos pirmas vaiks užgimęs klykti pagavo? K.Donel. Tuojau, kaip vilką pamato, visi kojosn DP485. Kaip ... išvydo ..., tarė anumpi Mž96. | Jau trys mėnesiai, kaip nelyja KBI34. Jau seniai, kaip guli aukštame kalnely LB23. Tik keli metai buvo sukakę, kaip mes buvome atgavę spaudą rš. Vilkas jau keleri metai kaip miręs I.Simon. Tai kaip nuo to karto, tai visai išdūko rš. 6. kad: Stojosi didi tamsybė, kaip kits kito neregėjo BB2Moz10,22. | Jei kuris sau regisi stovįs, tesidabo, kaip nepultų brš. | Taip tenkinėkite, kaip sąlažus įgytumbite DP484. Nei vėl vertas esmi, kaip jo kurpių diržus atriščia BPI46. 7. kadangi: Kaip vogta, tai niekais ir eina J.Jabl. Bet kaip ji (lapė) jį taip prisispyrusi meldė, nulėkė po kelių dienų ant pietų steliuotas K.Donel. 8. kur: Kaip ta duobė, čia beržas buvo (stovėjo) Ėr. Važiuok, jaunikėli, ten, kaip piemuo gieda, tai rasi kelelį A1884,21. 9. šalutinius būdo aplinkybės sakinius jungiant: Kaip pasveikino, taip atsveikino Ds. Kaip grajija, taip ir šoka Slnt. Daryk, kaip galima, ne kaip norima J.Jabl. Jis dėjosi, kaip būtų toliaus ėjęs VlnE59. Peliutė taip priėdė, kaip niekuomet dar nebuvo ėdusi J.Jabl. Kaip paukščiai giedojo, taip ir paukšteliai gieda J.Jabl. Kaip tu mažas be mamužės, taip aš jaunas be seselės KlpD68. Kaip kas išmano, teip save gano Sln. Kaip pasiklosi, teip išmiegosi VP21. Kaip tu man, taip ir aš tau Žem. Kaip laimėtas, taip išduotas (kaip įgyta, taip praleista) ST521. Nes ir miškas lietuvį, kaip tiktai galėjęs, teip visados raminęs, visados mylėjęs A.Baran. Kaip įmaišysi, taip ir kepsi B. Kitaip nebuvo, kaip turėjo užmokėt Ls. Tam daiktui reik lubose taip plačią kiaurynę padirbti, kaip yra platus maišas S.Dauk. Kad aš taip gyvas būčiau, kaip nemeluoju Grž. Jis moka teip skaityti, kaĩp ir rašyti KI49. Nei man gailu povelės, nei povelės plunksnelės, kaip man gailu tetušelio vargelė[je] palikti StnD16. 10. jungia šalutinius papildinio sakinius: Papasakotum, kaip tau ten buvo A.Vencl. Niekas nematė, kaip ten buvo Ėr. Aš misliju, kaip čia rytoj šienas suvežus Ps. O jis nemokėjo, kaip laukelį arti JV969. Pasakyki, mergužėle, kaip vainikas brangus JD614. Ar girdėjai, ar regėjai, kaip aguonas sėja? J.Jabl. Kaĩp jo pavardė, taipogi tikrai nežinau BM24. Nežinojaus, nė kaip esanti Skdv.